- šliaužoti
- šliáužoti, -oja, -ojo žr. šliaužioti: 1. L. 2. Vaikščiot da nevaikščioja [vaikas], ale ant subinės atsisėdęs šliáužoja teip ka nu! Škn. Jau vaikelis račiukuos nebesėdžia, jau pats pradeda po aslą šliáužot Škn. Ka i žemele šliaužočiau, ka tik da gyvas būčiau LTR(Vdk). 3. Vkš. 4. intr. L čiuožinėti: Šliáužojom ir įkritom [į eketę] DūnŽ. Ka su ledžingoms šliaũžotų, nieko nesakyčiu, ale dabar su batais Krš. 5. KlvrŽ žr. šliaužioti 5: Galėjo šliaužoti sau pėsčias K.Saj. Vasarą parvažiavai i šliáužok po pušynus DūnŽ. Visai parsenusi, o da vis šliáužo[ja] po trobą i šliáužo[ja] Trk. Ko čia šliáužoji, ko neini gult, ka sergi! Škn. \ šliaužoti; apšliaužoti; nušliaužoti; pašliaužoti
Dictionary of the Lithuanian Language.